Deivių pirtys
Ritualinė pirtis
Įženk į šilumos ir seserystės ratą, kur kūnas atsipalaiduoja, o siela prisimena savo šventumą.

Senovėje pirtis būdavo ne vien vieta nuprausti kūną, palaikyti sveikatą su įvairių žolių ir vantų pagalba, bet kartu pirtyje susitikdavo šeimos nariai pabūti bei paminėti šventes. Pirtis buvo svarbi ir nepamainoma gyvenimo dalis.
Ritualinė pirtis – darnus rūpinimasis savo fizinio kūno ir vidinio pasaulio švara. Tai galimybė pailsėti, pabėgti kažkur, arba, atvirkščiai, sugrįžti į save, į aiškų suvokimą ir vidinį žinojimą.
Pirties erdvė – kvapai, garsai, šiluma, pirties švelnus garas, gamtos prisilietimas bei žodinis vedimas leis giliai atsipalaiduoti ir pasinerti į santykį su savo autentiška savimi. Po pirties tarsi naujai atgimstama: nuplaunama, apvaloma, kas nebereikalinga, lieka tik gaivos, lengvumo pojūtis bei giluminis atsipalaidavimas.
Kiekvienoje pirtyje turime 3–4 užėjimus priklausomai nuo grupės poreikių, jausmų ir noro. Kiekviena pirtis būna skirtinga, vedama intuityviai.
Kaip atrodo ritualas?
- 01
Pirmasis užėjimas
Garo ritualas, vantos švelnus prisilietimas, meditacija su skirtingais žolynais.
- 02
Antrasis užėjimas
Ritualas su druska – valome kvėpavimo takus, skatiname odos regeneraciją su savimasažu, šveitimu ir aliejais.
- 03
Trečiasis užėjimas
Vantų meilė ir šnaresiai – sąnarių, kūno šildymas vantomis, vanojimasis.
- 04
Ketvirtasis užėjimas
Ramus, maloniai šiltas užėjimas su daina, gyvu garsu ir giluminiu kvėpavimu – maitiname kūną, masažuojamės, ilsimės.